JOLANTA PAULAVIČIENĖ

1969-2019

 

Ir nubėgo dienos stirnom pabaidytom
Į rūkų bedugnes, į gilias marias,
Iš kur nieks negrįžta jau nė vieną rytą,
Iš kur, kai išeisim, nebegrįšim mes…
(F. Kirša)

 

           Vėlų vasario 22 – osios vakarą nustojo plakusi mūsų mylimos matematikos mokytojos, direktoriaus pavaduotojos ugdymui Jolantos Paulavičienės širdis… Liko daug neįgyvendintų svajonių, neatliktų darbų, neištartų žodžių…

       Jolanta Paulavičienė gimė 1969 metų vasario 8 dieną. 1987 metais baigė tuometinę Švenčionių Zigmo Žemaičio vidurinę mokyklą ir pasuko nelengvu keliu – pasirinko studijuoti matematiką Vilniaus universitete. 1992 metais baigusi studijas ir įgijusi matematikos dėstytojos specialybę dvejus metus dirbo Švenčionių rajono Svirkų devynmetėje mokykloje  matematikos, buities kultūros, kūno kultūros mokytoja. 1994 metais priimta į Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnaziją matematikos mokytoja. 2001 metais Jolantai suteikta matematikos mokytojos metodininkės kvalifikacinė kategorija. Dėstyti matematiką yra nelengva, bet įdomu. Kai mokytoja paimdavo kreidos gabalėlį ir pradėdavo aiškinti uždavinio sprendimą, atrodydavo, kad tai yra svarbiausias gyvenimo uždavinys, kuriam ji atiduodavo visas jėgas. Koks džiaugsmas apimdavo tada, kai netgi tam, kuriam prasčiausiai sekėsi matematika, pavykdavo pačiam išspręsti uždavinį. Jolanta mokėjo pastebėti kiekvieną, džiaugtis jų pasiekimais, paguosti ištikus nesėkmei. Jos kabinete visada matydavai mokinių, kartu su mokytoja ieškančių teisingo atsakymo, geriausio sprendimo būdo ar tiesiog palaikymo ir supratimo. Jolantą kelios kartos vadins savo Mokytoja ir Auklėtoja.  Ir  kreiduotais delnais bei jautria širdimi išspręstas jos Gyvenimo Uždavinys vertas aukščiausio – žmonių atminimo – įvertinimo.

      Nuo 2008  metų rugsėjo 1 d. Jolanta paskirta dirbti Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.  Vadybinį darbą ji dirbo atsakingai ir be galo sąžiningai. Didžiuliai šūsniai popierių, segtuvai, planai – pavaduotojos kasdienybė, kuri buvo ne našta, o laimė. Jolanta mėgo šį darbą ir viską darydavo su meile, į visų klausimus surasdavo atsakymą, buvo be galo kantri, neskubėjo teisti, visur ieškojo teigiamų pusių. Vadybiniai pavaduotojos gebėjimai neliko nepastebėti – 2014 metais jai suteikta 2 vadybinė kategorija. Mums taip trūks tavo šypsenos, Jolanta, trūks tavo padrąsinimo ir begalinės meilės visiems.

       Dar vienas mūsų Jolantos traukos centras buvo „Aukštaitijos“ dainų ir šokių ansamblis – jos balsas skambėjo šio ansamblio chore. Ir nesvarbu, kiek darbų laukė namuose, kiek valandų bus miegota naktį, ji nepraleis  nė vienos repeticijos, nė vieno koncerto. Ir visur ta kerinti šypsena ir mielas, švelnus balsas… Ansamblio dalyviai visada prisimins džiaugsmu degančias Jolantos akis, draugiškus patarimus, linksmą juoką repeticijų ir išvykų metu, begalinę kantrybę ir mokėjimą džiaugtis net ir menkiausiomis smulkmenomis.

       Ne tik mokykloje, bet ir namuose Jolanta sugebėjo sukurti mielą ir jaukų pasaulį, kuriame puikiai jautėsi vyras Arūnas, trys jų atžalos – sūnus Arūnas, dukros Dovilė ir Agnė. Kaip ji mokėjo džiaugtis jų pasiekimais, kaip atidžiai kartu su vyru stebėjo juos augančius, bręstančius. Ir štai jie kaip tie paukščiai taip greitai užaugo ir išskrido iš gimtųjų namų, tik ne visam laikui, nuolat čia sugrįždavo, nes jų laukė mylinčios akys ir širdis. Šeima buvo Jolantos stiprybė ir palaikymas, o ji jiems buvo visas gyvenimas… Nutiestas meilės tiltas juos sies amžinai…

        Sunkus netekties šydas apgaubė artimuosius – vyrą, vaikus, mamytę, seserį Gražiną, brolį Joną  ir kitus, nenumaldoma gėla plevena jų širdyse, tačiau tai Aukščiausiojo valia, kuriai turime paklusti. Nuoširdžiai užjaučiame Jolantos artimuosius ir liūdime kartu su jais.

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos bendruomenė

 

Komentarai negalimi.