Archyvas 2019 sausio
Rajono etapo olimpiadų nugalėtojai
Džiaugiamės, kad nemažai mūsų mokinių yra rajono etapo olimpiadų prizinių vietų laimėtojai. Chemijos olimpiadoje pirmąsias vietas iškovojo Kanstantin Piatrashka (1 kl.) ir Lukas Pošiūnas (4 kl.), antrąją – Diana Mažeikaitė (3 kl.), trečiąją – Andrėja Navickaitė (4 kl.). Mokinius rengė chemijos mokytoja metodininkė Virginija Cicėnienė.
Matematikos olimpiadoje antrosios vietos atiteko Dianai Mažeikaitei (3 kl.), Urtei Novikaitei (4 kl.), Kanstantinui Piatrashkai (1 kl.). Mokinius rengė matematikos mokytojos metodininkės Lina Grybauskienė, Asta Abramovičienė, Gražina Valeikienė.
Informatikos olimpiadoje pirmąją vietą laimėjo Kanstantin Piatrashka (1 kl.), antrąją – Julius Grybauskas (4 kl.), o trečiąją – Urtė Novikaitė (4 kl.). Mokinius rengė informatikos mokytoja metodininkė Marija Gučienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados pirmosios vietos laimėtoja yra Urtė Novikaitė (4 kl.), o lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiadoje 9-12 klasių mokiniams Samanta Zambžickaitė (4 kl.) užėmė antrąją vietą. Mokines rengė lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Ona Barkuvienė ir Rimutė Grigonienė. Sveikiname visus prizininkus ir jų mokytojus, linkime ir toliau džiuginti tokiais ir dar geresniais laimėjimais.
Patikslinimas
Atsiprašome dėl kai kurių netikslumų, atsiradusių gimnazijos šimtmečio proga parengtame ir išleistame leidinyje „Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijai – 100“. Pridedame sąrašą su pagyrimu (anksčiau aukso ir sidabro medaliais) baigusių abiturientų, dėl tam tikrų priežasčių nepatekusių kartu su kitais į mūsų knygą:
1987 m. Bernatavičiūtė Laima, sidabro medalis
1987 m. Lienytė Inga, sidabro medalis
1990 m. Mitunevičiūtė Simona, sidabro medalis
1990 m. Vaitkevičiūtė Vida, aukso medalis
1991 m. Lazauskaitė Inga, sidabro medalis
1992 m. Jurkuvėnaitė Laimutė, sidabro medalis
1992 m. Šeškutė Aušra, aukso medalis
1992 m. Asinauskas Sigitas, aukso medalis
1992 m. Raišuotytė Ieva, sidabro medalis
1993 m. Lazauskas Darius, sidabro medalis
1993 m. Lapėnas Raimundas, aukso medalis
1996 m. Daškevičiūtė Živilė, atestatas su pagyrimu
1996 m. Pavliukevičiūtė Milda, atestatas su pagyrimu
2000 m. Žitkevičiūtė Kristina, atestatas su pagyrimu
2002 m. Ruginytė Jolanta, atestatas su pagyrimu
Taip pat atsiprašome dėl netiksliai parašytų pavardžių (medžiaga rinkta iš ranka rašytų knygų). Vietoj parašytos pavardės J. Koirytė turi būti J. Kairytė, L. Blaževičiūtės –
L. Blaževič, J. Bajarūnaitės – J. Bajorūnaitė, R. Kavoliūno – R. Kavaliūnas.
Dėkojame už sveikinimus
Džiaugiamės, kad savo gimnazijos šimtmečio šventėje sulaukėme didžiulio būrio svečių. Nuoširdžiai dėkojame visiems už sveikinimus, šypsenas, puikią nuotaiką, galimybę pabendrauti ir pasidžiaugti kartu su mumis. Fotografijose išsaugojome daugybę nuostabių akimirkų, šią gražią šventę mums primins ir visai gimnazijos bendruomenei skirtos originalios, vertingos jūsų dovanos.
Esate visada laukiami šioje jaukioje, atsinaujinusioje gimnazijoje. Iki kitų susitikimų!
Jubiliejiniai Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos metai
2019 metų sausio mėnesį Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija paminėjo garbingą 100-o metų jubiliejų. Gimnazija – atkurtos Lietuvos bendraamžė – užgimė ir užaugo kartu su Lietuva. Šiai garbingai progai buvo rengiamasi beveik dvejus metus! Juk laukė didžiulis iššūkis – įamžinti visą šimtametės gimnazijos istoriją.
Startavome 2018 metų sausio 9 dieną – gimnazijos 99-metį švęsdami šalia ką tik menų studijos narių nutapyto paveikslo „Mano kraštas“ ateinančius metus paskelbėme jubiliejiniais. Šventėje dalyvavęs Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius sveikindamas tuomet viešai pažadėjo, kad jau naujus 2018/2019 mokslo metus pradėsime renovuotoje gimnazijoje. Mintyse ne vienas, matyt, pagalvojome, kad tai sunkiai įgyvendinamas pažadas… Juk tiek seniai laukėme to remonto – sunkiai ir įsivaizdavome, kad per tokį trumpą laiką galima atlikti tokio masto darbus! Ištesėtas valdžios pažadas suteikė dar daugiau galimybių įamžinti gimnazijos istoriją – gimė idėja iš gimnazijos muziejaus patalpų perkelti dalį ekspozicijos į viešą erdvę – taip antro aukšto fojė atsirado istorinė laiko juosta, kurioje atgulė gimnazijos muziejuje sukaupta medžiaga, papildyta iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautais faktais.
Ši medžiaga išmoningai ir meniškai užfiksuota gimnazijos šimtmečiui sukurtame filme! Svarbiausius istorinius faktus meniškai su šiuolaikinių technologijų pagalba užfiksavome ant pirmo aukšto langų – praeiviai turi galimybę susipažinti su įsimintinais gimnazijai įvykiais. Bet kone didžiausias darbas – įamžinti šimto metų gimnazijos veiklą šiai progai skirtoje knygoje, ją išleisti. Kreipėmės į esamą ir buvusią gimnazijos bendruomenę, prašydami atsiųsti savo prisiminimus, pasidalinti nuotraukomis. Supratome, kad geriausia dovana ir padėka gimnazijos kūrėjams – nieko nepamiršti ir perduoti istoriją kitiems. Tam, kad knyga būtų išleista, prireikė ne tik intelektualiųjų, bet ir finansinių resursų. Vėl beldėmės… Ir mus išgirdo! Paramos sąskaitą papildė Švenčionių rajono savivaldybė, Rimantas Perveneckas ir kiti buvę gimnazijos mokiniai, dabar besidarbuojantys mokytojai. Išleidome knygą, įsigijome proginių suvenyrų su specialiai jubiliejui sukurtu gimnazijos logotipu. Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų dosnumą ir už tai, kad širdyje tebeturite Savąją gimnaziją!
Atlikę šiuos namų darbus, kruopščiai planavome ir vykdėme kitas jubiliejui skirtas veiklas – vyko daug susitikimų su buvusiais gimnazijos mokiniais, organizavome žinių konkursą „Eruditas`2019“, sausio 9 dieną – tikrojo gimnazijos gimtadienio dieną – dalyvavome Šv. Mišiose Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje už buvusią ir esamą gimnazijos bendruomenę.
Susirinkę aktų salėje smagiai valgėme tortą, vyko jubiliejui sukurto filmo premjera, įteiktos padėkos, mokiniai pristatė savo dovanas gimnazijai. Gimnazijos antro aukšto fojė visi galėjo pasigrožėti pirmojo nuosavo gimnazijos pastato maketu. Džiugu, kad ir šią akimirką sulaukėme svečių – atvyko buvę mokytojai, dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto vedėja Teresa Sansevičienė. Šios šventinės dienos pabaigoje atvyko ir kitų rajono švietimo įstaigų atstovai – vyko istorinė konferencija „Mano mokykla – Lietuvos šimtmečio kontekste“ .
Sausio 19-oji diena – šventinių metų kulminacija! Vyko gimnazijos jubiliejaus minėjimo šventė, kurios tikslas – suburti buvusius ir esamus gimnazijos mokytojus, mokinius, darbuotojus prasmingam pabuvimui drauge. Džiaugiamės, kad sulaukėme daugiau nei 300 buvusių mokinių, mokytojų, svečių, kurie, gavę specialų laikraštuko „Zigmukas“ jubiliejinį numerį, turėjo galimybę pasigrožėti mokytojo Algimanto Kadzevičiaus tapybos darbų paroda ir mokinių kūrybinių darbų paroda „Ieškojimai ir atradimai“. Šventės metu prisiminta gimnazijos istorija, pagerbti buvę ir esami mokytojai, gimnazijos geradariai, prezidentai.
Šventės proga sulaukėme labai daug gražių sveikinimų ir palinkėjimų, kuriuos išsakė garbūs svečiai – gimnazijos įkūrėjo dukra dailininkė Irena Geniušienė – Žemaitytė ir jos sūnus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius Julius Geniušas,
Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius,
Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon,
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas,
Lietuvos Respublikos Seimo nariai Vytautas Juozapaitis,
Gintautas Kindurys, Vytautas Rastenis,
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto delegacijos nariai,
Ignalinos
ir Švenčionių švietimo įstaigų atstovai,
buvę gimnazijos mokytojai, mokiniai bei kiti šventėje dalyvavę svečiai.
Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT sprendimu už gražią istorinę praeitį, pastangas pasišventusiai puoselėti švietimo, mokslo ir kultūros vertybes Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijai komiteto koordinatorė Lietuvoje dr. Auksė Narvilienė įteikė Taikos vėliavą.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas ir Lietuvos matematikų draugija už indėlį į Lietuvos mokslą, švietimą ir nacionalinę kultūrą šimtmečio proga apdovanojo mūsų gimnaziją Lietuvos švietėjo profesoriaus Zigmo Žemaičio medaliu.
Dėkojame visiems, dalyvavusiems gimnazijos jubiliejiniuose renginiuose. Ačiū už gerą energiją, dovanas, šypsenas, apsikabinimus, prisiminimus, nuoširdumą ir prasmingą laiką drauge! Atleiskite už klaidas, kurias pastebėjote vartydami mums labai brangią knygą – mes pasižadame jas ištaisyti!
Belieka tikėtis, kad visi tikrai susirinksime toje pačioje vietoje panašiu laiku po dar vieno dešimtmečio!
Daugiau šventės akimirkų galite pamatyti mokytojo Virgilijaus Cicėno galerijoje.
Daiva Jasiulionienė,
Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Pauliaus sėkmės pamoka
Sausio 21d. antrų ir ketvirtų gimnazijos klasių mokiniai susitiko su Pauliumi Svarausku, kuris gimnaziją baigė 2012 m. ir pasirinko elektronikos inžinierijos studijas VGTU. Studijų praktiką Paulius atliko Vokietijos įmonėje. Svečias pasakojo apie magistro studijas Londono Westminster universitete. Nuo 3 kurso vaikinas dirba UAB Primecom. Darbas šioje įmonėje yra įdomus, nes tenka bendrauti su klientais, vykdyti projektus, lankytis parodose, vykti į tarptautines komandiruotes. Paulius gebėjo suderinti mokslą, darbą ir sportą. Nuo 5 klasės vaikinas aktyviai sportuoja ir 2017-2018 m. tapo Lietuvos lengvosios atletikos čempionato laimėtoju. Vaikinas palinkėjo mokiniams įsiklausyti į save ir rinktis tokias studijas, kurios derintųsi su mėgstama veikla.
IN MEMORIAM
ELENA NILOVIENĖ
1954 – 2019
„Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka, – nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti“
Vincas Mykolaitis-Putinas
2019 metų sausio 9 diena… Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 100-mečio minėjimas. Laukiame ateinančių ir anksčiau dirbusių mokytojų… Sužinome, jog naktį nustojo plakusi mokytojos Elenos Nilovienės širdis. Taip simboliška – Mokytoja buvo šios gimnazijos siela, švyturys, rodantis visiems kelią…
Elena Nilovienė gimė 1954 sausio 14 d. Naujosios Vilnios mieste. 1971 metais baigė tuometinę Švenčionių I vidurinę mokyklą, o 1982 metais – tuometinį Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą ir įgijo vokiečių kalbos dėstytojos specialybę. 1975 metais stažavosi VDR Greifsvaldo universitete. Grįžusi dirbo Švenčionių r. Šventos devynmetėje mokykloje vokiečių kalbos, muzikos ir fizinio lavinimo mokytoja, direktoriaus pavaduotoja.
1989 metais Elena Nilovienė priimta į Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnaziją direktoriaus pavaduotoja auklėjamajam darbui, vokiečių ir lotynų kalbų mokytoja. 1992 metais pakviesta dirbti Švenčionių Kultūros ir švietimo skyriaus inspektore. Po metų ji vėl grįžo į Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnaziją. Dirbti mokytoja, bendrauti su mokiniais, patarti kolegoms buvo tikrasis Elenos pašaukimas. Tai liudija ir aukšti mokytojos pedagoginiai pasiekimai. Vienas iš jų – 1998 metais suteikta vokiečių kalbos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Svarbu paminėti, kad Elena gimnazijoje inicijavo Jaunimo mainų programą – net 21 metus mokytojos dėka mūsų gimnazija bendradarbiavo su Vokietijos Oitino miesto J.H.Foso gimnazija. Mes žavėjomės mokytojos Elenos Nilovienės kūrybiškumu – ji per trumpą laiką sukurdavo ir lyrišką eilėraštį, ir šmaikščią epigramą ar tiesiog nuotaikingą ketureilį. Mokytojos sukurto Gimnazijos maršo žodžiai skamba iki šių dienų, jie įkvepia mus naujiems darbams, suteikia jėgų. Taip norisi dabar pacituoti priedainį ir padėkoti už tokius gražius žodžius, skirtus savo kraštui:
Nėra mielesnio už Švenčionių kraštą,
Ežerais dabintą, skendintį žieduos.
Šią mūsų meilę tarsi ugnį šventą
Tegul visos kartos saugos ir nešios.
Mokytojos veikla neapsiribojo vien tik mokykla – 1990 metais ji buvo išrinkta į Švenčionių miesto tarybą, kur atstovavo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Ilgą laiką dalyvavo „Aukštaitijos“ dainų ir šokių ansamblyje – ansamblio kapeloje grojo akordeonu.
Tai tik faktai… Mes niekuomet negalėsime aprašyti to, ką nuveikė miela mūsų mokytoja Elena. Ne viskas yra pasakoma žodžiais. Ji mėgo staigmenas – kiekvieną dieną jų prisigalvodavo visokių. Tos staigmenos buvo malonios ir mokytojams, ir mokiniams. Paskutinė Elenos staigmena buvo nelaukta ir netikėta… Mokytoją Eleną prisiminsime besišypsančią, grojančią akordeonu, šmaikščią, be galo paprastą ir taurią asmenybę.
Nuoširdžiai užjaučiame velionės artimuosius ir liūdime kartu su jais.
Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos bendruomenė
Gimnazijos jubiliejaus šventė
Lygiai 100 metų Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijai sukako sausio 9 d. Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje – klebonas Medardas Čeponis jas aukojo už visą gimnazijos bendruomenę.
Vėliau šventė tęsėsi gimnazijos aktų salėje. Sulaukėme ir svečių – gimnazijos direktorė Rima Razmienė pristatė Švenčionių rajono merą Rimantą Klipčių ir Švenčionių rajono savivaldybės Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėją Teresą Sansevičienę.
Gimnazijos direktorė ir svečiai sveikino mokinius ir mokytojus, linkėjo gimnazijai gyvuoti dar ne vieną šimtą metų. Informatikos mokytojos sukurtame filme apie Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnaziją įamžinti ir gimnazijos kūrimosi epizodai, ir šių dienų aktualijos. Smagu buvo žiūrėti šio filmo premjerą.
Kiekvienas gimtadienis susijęs su dovanomis – mokiniai pristatė savo dovanas gimnazijai. Abiturientai Andrėja ir Ignas sakė:
„Dažnai išgirstame, jog ,,mokykla – mūsų antrieji namai“, bet ar susimąstome apie šio posakio prasmę? Kiekvienam mokiniui nuo pirmos iki dvyliktos klasės mokykla yra iš tiesų kaip namai. Mes čia praleidžiame penkias dienas iš septynių. Kasdien mokomės šešias, septynias ar aštuonias valandas. Čia mes išmokome žengti pirmuosius žingsnius, žinoma, ne tikruosius, bet tuos, kurie veda žinių link. Ne tik akademinių žinių, kurias mums suteikia puikūs mokytojai, bet ir kitokių, kurios išties pravers gyvenime. Kai kurie sako, jog mokyklą vadinti antrais namais yra absurdas, tačiau pamąstykim, argi tai nėra ta vieta, kur šiuo metu mes praleidžiame didžiąją dalį savo laiko? Argi ne čia mes susitinkame, bendraujame, diskutuojame, galvojame, džiaugiamės, mylime ir galbūt kartais liūdime? Pagalvokim – daug šiltų akimirkų mes atsiminsime po penkerių, dešimties, dvidešimties metų. Miela ir smagu bus prisiminti savo suolo draugą, tavimi tikėjusį mokytoją ir šiltai besišypsančią valgyklos darbuotoją…
Jau šimtą metų mūsų mokykloje įgyvendinami tikslai ir svajonės, kuriamos gražios tradicijos… Kyla klausimas, kas mokyklą daro unikalią ir savą? Mokykla, turinti vieningą ir stiprią bendruomenę, yra lyg kumštis. Šią dieną to noriu palinkėti labiausiai – stiprios, visad pirmyn einančios komandos, kuri garsintų mokyklos vardą ir nebijotų naujovių. Su garbingu jubiliejumi mūsų gimnaziją sveikina jos vaikai – 1a, 1b,1c, 2a, 2b, 3c klasių gimnazistai ir visi abiturientai. Mokyklai, kad ji žydėtų ir niekad nevystų, – nuostabūs žydinčių orchidėjų vazonai.
Su gimtadieniu, mylima Zigmo Žemaičio gimnazija!“
Dar rudenį artėjančio gimnazijos 100-mečio proga 3b klasės mokiniai pasodino rojaus obelaitę, kad kiekvieną pavasarį ji džiugintų ryškiais žiedais, o rudenį – nedideliais, raudonais obuoliukais.
3a klasės mokiniai su auklėtoja, dailės mokytoja Jūrate Vitkauskiene kruopščiai dirbo, patys gamino dovaną gimnazijai. Kai tenka paplušėti, dar labiau džiaugiesi sulaukęs rezultato – originalūs ir įdomūs vazonai su pasodintais paparčiais papuošė 1 aukšto koridorius.
Šventės metu pasidžiaugta ir konkurso „Eruditai 2018“ dalyviais, įteikti padėkos raštai ir dovanos nugalėtojams. Konkurso, skirto Lietuvos ir gimnazijos šimtmečiams paminėti, organizatorės Danuta Votechovič, Svetlana Kraujalienė ir Loreta Chaleckienė paskelbė, jog pagrindinį prizą – kelionę į Vilniaus universitetą – laimėjo 4a klasės mokiniai. Antrosios vietos laimėtojai – 1c klasės gimnazistai, o trečioji vieta atiteko 3b klasės atstovams.
Koks gi gimtadienis be saldumynų! Kiekviena klasė išsikepė pyragą ir jį papuošė žvakutėmis, kitokiais spalvingais papuošalais. Ant visų staliukų puikavosi skaičius 100. Bendravimas prie arbatos puodelio, torto valgymas buvo linksmiausia šventės dalis.
Po pertraukos prasidėjo rajoninė konferencija „Mano mokykla Lietuvos šimtmečio kontekste“, į kurią atvyko visų rajono ugdymo įstaigų atstovai. Buvo įdomu klausytis mokinių parengtų pristatymų, pranešimų, sukurtų filmų apie savo mokyklas, organizuotus renginius. Konferencijoje, kurioje dalyvavo ir nemažai anksčiau dirbusių mokytojų, pristatyta Zigmo Žemaičio gimnazijos šimtmečiui parengta ir jau išleista knyga, metraščių kabinetas.
Buvęs Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos kūno kultūros mokytojas Vytautas Laužadis prisiminė tuos, kurie garsina šią gimnaziją šalyje, pasidžiaugė gražiu gimnazijos jubiliejumi.
Istorinės konferencijos kulminacija – protmūšis, kuriame dalyvavo mokiniai ir mokytojai.
Štai toks linksmas ir dalykiškas buvo Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos gimtadienis. Norėtume taip išradingai jį švęsti kasmet.
Andrėja Navickaitė, 4c kl
Daugiau šventės akimirkų galite pamatyti čia.
Gimnazijos šimtmetį pasitinkant
Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija artėja prie šimtmečio ribos. Tai liudija, kad ši mokymo įstaiga nuėjo ilgą kelią – mokėsi žengti pirmuosius žingsnius, patyrė nemažai išbandymų, bet išsilaikė, subrendo ir sutvirtėjo. Pažvelkime į gimnazijos nueitą kelią, prisiminkime tuos, kurie ją kūrė, puoselėjo ir saugojo. Nuo seno Švenčionių apskrityje gyvenantys lietuviai pasižymėjo išugdyta tautiškumo dvasia ir noru šviestis, todėl šiandien nelengva pasakyti, kas pirmas iš lietuvių inteligentų prabilo apie lietuvių gimnaziją Švenčionyse, kas pirmas savo sumanymą išdėstė kitiems lietuviams inteligentams.
Remdamiesi išlikusiais dokumentais, galime teigti, kad sumanymą steigti lietuvių gimnaziją puoselėjo Švenčionių ,,Ryto“ draugijos valdybos nariai. Kas geriau supras savo krašto žmonių švietimo ir kultūros reikalingumą, jei ne to krašto inteligentas. Profesorius Zigmas Žemaitis, kilęs iš Daktorių kaimo (Tverečiaus valsčius, Švenčionių apskritis, dabartinis Ignalinos raj.), padedamas kun. J. Petronio, ėmėsi įgyvendinti tokį gražų sumanymą. Spalio mėnesio pradžioje Zigmas Žemaitis persikėlė gyventi į Švenčionis ir nedelsdamas ėmėsi organizacinės veiklos. Nelengva buvo suburti mokytojų kolektyvą, įveikti kitus sunkumus. Visos kliūtys tampa nereikšmingos, kai pasiekiamas kilnus tikslas – pamokos gimtąja kalba gimnazijoje prasidėjo 1919 m. sausio 9 dieną. Pirmuoju direktoriumi tapo profesorius Z. Žemaitis. Švenčioniškių svajonė išsipildė – valstiečių vaikai galėjo siekti mokslo žinių.
Istorijos vingiai neaplenkė naujai įkurtos gimnazijos – Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, pastate įsikūrė lenkų gimnazija. Lietuvių gimnazijai teko ieškoti kitos buveinės. Ji perkelta į parapijos namus (dalis klasių – į iždinę). Švenčionių dekanas nupirko 3 ha sklypą, kuriame pradėta naujo gimnazijos pastato statyba. 1930 m. mokiniai įsikūrė naujose klasėse, o šalia buvo pastatytas bendrabutis ir valgykla. Okupuotame krašte lietuvių gimnazija ne kartą buvo uždaryta, dažnai keičiami direktoriai, netvirtinami mokytojai, tačiau gimnazijos bendruomenė siekė išlaikyti kuo artimesnį ryšį su visuomene, skiepijamas pasididžiavimas savo istorija, kultūra, kalba, kasmet minimos Lietuvos valstybei svarbios datos. Veikė literatų, skautų, sporto kuopelės, choras ir orkestras. Gimnazistai buvo dažni įvairių kultūrinių renginių dalyviai visame Vilniaus krašte, o biblioteka nuolatos papildoma moksline, grožine literatūra, atnaujinamas inventorius.
1937 metų gegužės 29 dieną gautas Lenkijos švietimo institucijos dokumentas, patvirtinantis, jog gimnazija uždaroma. 1940 metais ją vėl atkūrus, teko nueiti sunkų kelią. Karo ir pokario metais trūko vadovėlių, rašymo priemonių, kuro, kvalifikuotų mokytojų, miestas buvo suniokotas. 1941 metais Lietuvai patekus į nacistinės Vokietijos okupacinius gniaužtus, švietimo sistemos darbą turėjo organizuoti įkurta Švietimo valdyba, kontroliuojama Generalinio komisariato. Naciai nepuolė iš karto naikinti lietuviškų švietimo įstaigų, tai darė palaipsniui. 1943 metais gimnazijas ir progimnazijas numatyta reorganizuoti į keturių klasių vidurines mokyklas, kuriose mokiniams būtų suteikiamas profesinis, o ne bendrasis dalykinis išsilavinimas. Sukurtos mokymo programos ir planai, kurių tikslas – vietinių gyventojų germanizacija ir nacių ideologijos sklaida. Palaipsniui didinamas vokiečių kalbos pamokų skaičius, sudarytas draudžiamų mokymo priemonių sąrašas, reikalaujama išmesti iš vadovėlių atskirus skyrius. Mokiniai su mokytojais dažnai išvaromi iš užimamų patalpų, nemokami atlyginimai.
Prasidėjus antrajam Lietuvos sovietizacijos laikotarpiui, vėl imta pertvarkyti švietimo sistemą, pritaikant ją prie SSRS. Gimnazija tęsė veiklą po Antrojo pasaulinio karo buvusiose lenkų gimnazijos patalpose. Ji buvo pavadinta Švenčionių pirmąja vidurine mokykla. 1964 metais pristatytas antras aukštas, vėliau vyko naujo modernaus priestato, bendrabučio statybos. Mokinių skaičius nuolat augo, teko mokytis dviem pamainomis. Nors mokiniai, mokytojai tapo sovietinės švietimo sistemos dalimi, tačiau ir toliau buvo puoselėjamos lietuviškumo tradicijos, pagarba praeičiai, vertinamas bendruomeniškumas. Mokykloje veikė įvairūs būreliai (turistų, literatų ir kt.). Mokiniai dalyvaudavo rajono ir respublikos Dainų šventėse. Kraštotyrininko, poeto, literatūros mokytojo S. Kadzevičiaus iniciatyva 1984 m. mokykloje įkurtas muziejus. Didelę dalį eksponatų sudarė paties mokytojo surinkta medžiaga apie gimnazijos istoriją. 1969 metais mokykla paminėjo savo veiklos 50 – metį. Šventėje dalyvavo ir jos įkūrėjas, pirmasis direktorius profesorius Zigmas Žemaitis. Po metų mokyklai suteiktas Zigmo Žemaičio vardas.
Atgimimo laikais švenčioniškiai iškėlė gimnazijos atkūrimo idėją: pirmiausia buvo siekiama gauti leidimą kurti gimnazijos klases, o vėliau – siekti gimnazijos statuso. Didelę reikšmę atkūrimui turėjo istorinė gimnazijos praeitis, tradicijos. Mokytojai kėlė kvalifikaciją, dalyvavo įvairiuose projektuose, mokiniai domėjosi gimnazijoje dėstomų dalykų pasiūla. Mokinių tėveliai, suvokę mokslo svarbą, tradicijų tęstinumą, palaikė šią idėją. Gimnazijos veikla buvo įvertinta Gimnazijų Tarybos ir LR ŠMM. 1998 m. gegužės mėn. 29 d. Z. Žemaičio vidurinei mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. 1998 m. lapkričio mėn. įvyko iškilminga gimnazijos inauguracija, pašventinta gimnazijos vėliava, sukurtas gimnazijos ženklas.
Šiandien mes didžiuodamiesi galime ištarti: „Mano gimnazijai 100 metų.“ Esame be galo dėkingi tiems, kurie kūrė jos pamatus, su meile lipdė po trupinį kaip Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos „Katedra“ veikėjas Laurynas Stuoka – Gucevičius Katedrą. Jie šiandien kartu su mumis negali ištarti šių žodžių ir pasveikinti savo gimnazijos, bet jų dvasia čia, šiuose kabinetuose, salėse, koridoriuose… Nors pastato išorė neatpažįstamai pasikeitė, dvasia išliko. Zigmo Žemaičio vardu pavadinta gimnazija Švenčionių krašte buvo, yra ir bus lietuviškumo žinutės nešėja, mokslo ir kultūros židinys. Kad ir kokie šiandien sunkumai užklumpa, jie nė iš tolo neprilygsta tiems, kurie teko gimnazijos įkūrėjui, kitiems direktoriams, mokytojams, mokiniams. Mūsų pareiga išsaugoti ir atminti, toliau auginti lietuvišką mokyklą.
Istorijos mokytoja Vilija Jaksebogienė
Lietuvių kalbos mokytoja Laima Juodagalvienė