Archyvas 2019 28 spalio

Helovino (Halloween) šventė yra žinoma jau daugiau negu 2000 metų, žmonės tikėjo, kad spalio 31 dieną galima sutikti raganą, vaiduoklį ar vampyrą. Spalio 25 dieną gimnazijos 1a ir 2a klasių mokiniai dalyvavo netradicinėje anglų kalbos pamokoje, skirtoje šiai šventei. Jie atliko užduotis, susijusias su Helovino simboliais: siejo piešinėlius ir žodžius, sprendė kryžiažodžius, taigi, buvo turtinamas anglų kalbos žodynas. Tam, kad geriau įsimintų simbolius, žiūrėdami filmuką „Halloween Guessing Game“, varžėsi, kas greičiau atspės vaizduojamą žodį. Pertraukėlės metu gimnazistai mokėsi kaulų pavadinimų, kartu smagiai šoko pagal dainelę „Sceleton Dance“. Nepamiršome ir rimtesnių užduočių: atsakinėdami į viktorinos klausimus, varžėmės, kas daugiau žino apie Helovino istoriją ir papročius. Kiekvienas galėjo parodyti ir savo kūrybinius gebėjimus – piešė baisiausią šiai šventei skirtą kostiumą. Mokiniai už visas užduotis buvo vertinami – rinko korteles su moliūgais, o pamokos pabaigoje jas „konvertavome“ į pažymį. Netradicinės pamokos metu ne tik smagiai praleidome laiką, bet tobulinome kalbėjimo, rašymo ir klausymo įgūdžius, mokiniai daugiau sužinojo apie Helovino šventę.

Anglų kalbos mokytoja Svetlana Kraujalienė

Graikų ir romėnų literatūra ypač pabrėžė patriotines ir tautines idėjas, skelbė ištikimybę savo šalies tradicijoms, protėvių papročiams, jų gyvensenai. Spalio 24 d. 2b kl. gimnazistai su lietuvių kalbos mokytoja R. Grigoniene rinkosi į netradicinę integruotą pamoką, kuri vyko Švenčionių Nalšios muziejuje, pasamprotauti apie savo mažąją Itakę. Mokiniai pasakojo, kad kiekvienas žmogus turi pažinti mitologiją ir senovės istoriją, tai neprarandanti vertės universali dvasinė patirtis ir penas kūrybinei vaizduotei. Jei neišmanytume antikos kultūros, nesuprastume kai kurių literatūros, dailės kūrinių. Net spaudoje ar politikų kalbose aptinkame mitinių personažų vardų, kitų nuorodų į antiką. Daug graikų mitų herojų yra tapę simboliais, kurių suvokimas priklauso nuo to, ar žmogus išmano kontekstą. Padedami muziejininkės N. Spiridonovienės mokiniai lietuvių namų apyvokos daiktuose ieškojo antikos mitų atspindžių, aiškinosi, ar išaustą lino drobę galima lyginti su sunkiu Sizifo darbu, kėlė klausimą, kuo ypatinga vieta, kurioje gimėme ir augame.

Medis kaip augalas yra paplitęs visose šalyse, tad nenuostabu, kad daugelio tautų mitologijoje jis tapo simboliu, paaiškinančiu pasaulio struktūrą. Kaip medis turi šaknis, kamieną ir šakas, taip ir baltų bei daugelio kitų tautų įsivaizduojamas pasaulio modelis turi požemį (mirusiųjų karalystę), gyvųjų pasaulį bei Dievų buveinę. Taip pat trys sferos siejamos su laiku: praeitimi, dabartimi ir ateitimi, kartais su žmogaus gyvenimu. Pasak Dundulienės (2008), Pasaulio (arba Gyvybės) medžio įvaizdis susiformavo žalvario amžiuje (2100-500 m. pr. m. e.) ir „buvo svarbiausias veiksnys mitologinei (horizontalios ir vertikalios) erdvės sampratai formuotis“. Baltiškosios mitologijos rašytinių šaltinių nėra, todėl mokslininkai informacijos apie protėvių pasaulėžiūrą ieško visur – tautosakoje, archeologiniuose radiniuose, išlikusiuose namų apyvokos daiktuose. Labai įdomu baltų mitologijos ženklų paieškoti ir jaunajai kartai. Geriausia vieta tam yra muziejai. Gimnazijos pirmųjų klasių mokiniai per literatūros pamokas skaito apie Pasaulio medžio įvaizdį baltų mitologijoje, aptaria S. Gedos sukurtą eilėraštį „Giesmė apie Pasaulio medį“. Pasaulio medis vėliau gimsta jų vaizduotėje ir tai jie perteikia piešinyje. Šių pamokų apibendrinimas muziejuje – puiki proga pritaikyti teorines žinias praktikoje, kaip mokslininkams paieškoti Pasaulio medžio simbolių verpstėse, nuostabiuose liaudies menininkų sukurtuose soduose ar kituose namų apyvokos daiktuose.

1a ir 1b klasių mokiniai, lydimi lietuvių kalbos mokytojų R. Grigonienės ir L. Juodagalvienės, spalio 23 ir 25 dienomis lankėsi Švenčionių Nalšios muziejuje, o atrasti Pasaulio medžio simbolių jiems padėjo muziejininkė N. Spiridonovienė.  Mokiniai ne tik klausėsi pasakojimo, ieškojo baltų mitologijos ženklų, bet ir patys pristatė savo sukurtus Pasaulio medžio modelius, labai įdomiai ir šiuolaikiškai interpretavo juos, siedami su tradiciniu suvokimu. Tokios pamokos yra naudingos mokiniams – būdami netradicinėje erdvėje, jie geriau priima informaciją, ją įsimena, teorines žinias sieja su praktika, stiprina oratorinio meno įgūdžius ir, žinoma, mokosi bendravimo kultūros.