Medis kaip augalas yra paplitęs visose šalyse, tad nenuostabu, kad daugelio tautų mitologijoje jis tapo simboliu, paaiškinančiu pasaulio struktūrą. Kaip medis turi šaknis, kamieną ir šakas, taip ir baltų bei daugelio kitų tautų įsivaizduojamas pasaulio modelis turi požemį (mirusiųjų karalystę), gyvųjų pasaulį bei Dievų buveinę. Taip pat trys sferos siejamos su laiku: praeitimi, dabartimi ir ateitimi, kartais su žmogaus gyvenimu. Pasak Dundulienės (2008), Pasaulio (arba Gyvybės) medžio įvaizdis susiformavo žalvario amžiuje (2100-500 m. pr. m. e.) ir „buvo svarbiausias veiksnys mitologinei (horizontalios ir vertikalios) erdvės sampratai formuotis“. Baltiškosios mitologijos rašytinių šaltinių nėra, todėl mokslininkai informacijos apie protėvių pasaulėžiūrą ieško visur – tautosakoje, archeologiniuose radiniuose, išlikusiuose namų apyvokos daiktuose. Labai įdomu baltų mitologijos ženklų paieškoti ir jaunajai kartai. Geriausia vieta tam yra muziejai. Gimnazijos pirmųjų klasių mokiniai per literatūros pamokas skaito apie Pasaulio medžio įvaizdį baltų mitologijoje, aptaria S. Gedos sukurtą eilėraštį „Giesmė apie Pasaulio medį“. Pasaulio medis vėliau gimsta jų vaizduotėje ir tai jie perteikia piešinyje. Šių pamokų apibendrinimas muziejuje – puiki proga pritaikyti teorines žinias praktikoje, kaip mokslininkams paieškoti Pasaulio medžio simbolių verpstėse, nuostabiuose liaudies menininkų sukurtuose soduose ar kituose namų apyvokos daiktuose.

 

1a ir 1b klasių mokiniai, lydimi lietuvių kalbos mokytojų R. Grigonienės ir L. Juodagalvienės, spalio 23 ir 25 dienomis lankėsi Švenčionių Nalšios muziejuje, o atrasti Pasaulio medžio simbolių jiems padėjo muziejininkė N. Spiridonovienė.  Mokiniai ne tik klausėsi pasakojimo, ieškojo baltų mitologijos ženklų, bet ir patys pristatė savo sukurtus Pasaulio medžio modelius, labai įdomiai ir šiuolaikiškai interpretavo juos, siedami su tradiciniu suvokimu. Tokios pamokos yra naudingos mokiniams – būdami netradicinėje erdvėje, jie geriau priima informaciją, ją įsimena, teorines žinias sieja su praktika, stiprina oratorinio meno įgūdžius ir, žinoma, mokosi bendravimo kultūros.

 

Komentarai negalimi.