Dažnai girdime sakant – „Sizifo akmuo“, „Achilo kulnas“, „jis tikras Narcizas“… Priežastis, dėl kurios mitų motyvai yra vis dar vartojami literatūriniuose raštuose ir kasdienėje kalboje yra ta, jog mituose yra sukaupta praėjusių kartų išmintis, nesenstančios pamokos ir vertybės. Šiandien skaitydami antikos mitus atrandame vis naujas prasmes, kitaip atskleidžiančias šiuolaikinio gyvenimo aktualijas. Šiuolaikinis jaunimas atmestinai žiūri į antikinę literatūrą, nesupranta, kad gilinantis į tekstus galima sužinoti daugybę gyvenimo tiesų bei patarimų. Todėl gimnazijos 2b ir 2c  klasės mokiniams buvo pasiūlyta į mitus pažvelgti kiek kitaip.

Visą rugsėjo mėnesį per literatūros pamokas skaitėme, pasakojome, analizavome graikų mitus. Išsiaiškinome mitų prasmes, kodėl antikos mitais domimasi ir šiais laikais. Tyrinėjome, kaip mitai interpretuojami skirtingų epochų vaizduojamame mene. Per dailės pamokas buvo dar sugrįžta prie mitų, piešiamos jų iliustracijos. Per integruotą lietuvių kalbos ir literatūros (mok. Angelė Burokienė) bei dailės (mok. Jūratė Vitkauskienė) pamoką, skirtą graikų mitų siužetų interpretacijai, iš anksto pasirengę mokiniai sakė viešąją kalbą –  pristatė savo piešinius,  atskleidė požiūrį į antikinius mitus.

Mokinių piešiniai, pristatymai, požiūriai labai skyrėsi. Kitaip ir būti negalėjo – juk žmogaus požiūrio į Prokrusto lovą neįsprausi.

Komentarai negalimi.